Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso rajoninis etapas

Sausio 28 d. Tauragės pilies menėse vyko Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurso rajoninis etapas 5 – 12 klasių mokiniams. Konkursas prasidėjo Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centro metodininkės Vilmos Vaičekauskienės citata iš Andriaus Mamontovo pasisakymo apie skaitymą. „Knygų skaitymas lavina žmogaus kritinį mąstymą, gebėjimą suvokti tekstą, dovanoja išgyvenimus ir patirtis, kurios tiesiogiai ne visada yra prieinamos. Skaitymas lavina visas savybes, kurios vėliau leis tapti žmogui laimingu ir turtingu. Visomis prasmėmis.“

Šių metų rajoniniame meninio skaitymo konkurso etape dalyvavo 19 iš „Versmės“, Žalgirių ir Žygaičių gimnazijų, „Šaltinio“, Martyno Mažvydo, „Aušros“ ir Tarailių progimnazijų, Jovarų, Batakių ir Gaurės pagrindinių mokyklų. Visi konkurso dalyviai parodė puikius meninio skaitymo gebėjimus ir pradžiugino vertinimo komisiją ir klausytojus gražiu žodžiu ir puikia scenine raiška.

5-8 klasių mokinių amžiaus grupėje pirmoji vieta ir teisė varžytis kitame, regioniniame, etape atiteko Augustei Stonytei, šeštokei iš „Šaltinio“ progimnazijos (mokytoja Birutė Kelpšaitė – Mozurkevičienė). Antroji vieta skirta Titui Bambalaui, M.Mažvydo progimnazijos penktokui (mokytoja Lina Tekorienė). Trečiają vietą dalijasi dvi skaitovės: septintokė Bernadeta Kurlinkutė iš Jovarų pagrindinės mokyklos (mokytoja Jolanta Butkienė) ir Guoda Giedraitė, šeštokė iš Tarailių progimnazijos (mokytoja Rosita Simonavičienė).

                      Vyresniųjų, 9 – 12 klasių mokinių grupėje pirmoji vieta ir teisė atstovauti rajonui atiteko dviem „Versmės“ gimnazijos atstovėms, trečiokei Klaudijai Ramanauskaitei (mokytoja Ilona Samoškienė) ir abiturientei Miglei Ramanauskaitei (mokytoja Nijolė Katauskienė). Antroji vieta teko Žalgirių gimnazijos abiturientei Aistei Rekašiūtei (mokytoja Aristolda Jasevičiūtė) ir „Versmės“ gimnazijos pirmokei Gabijai Gedeikytei (mokytoja Nijolė Katauskienė). Trečioji vieta paskirta Pauliui Mikalauskui, Žalgirių gimnazijos antrokui (mokytoja Rita Marcinkienė)

Konkursą organizavo Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centras bendradarbiaudamas su Tauragės moksleivių kūrybos centru ir Tauragės krašto muziejumi.

Konkurso dalyvius vertino kompetentinga vertinimo komisija – Eugenijus Šaltis (pedagogas, žurnalistas, renginių vedėjas ir režisierius, literatų klubo „Žingsniai“ narys), Ieva Mauragienė (aktorė), Renata Jančiauskienė (Tauragės krašto muziejaus renginių organizatorė – edukatorė), Vituolė Cikienė (ilgametė pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja). Vertinimo komisijos pirmininkė Jolanta Kazlauskienė (Tauragės moksleivių kūrybos centro direktorė, teatro mokytoja ekspertė, teatrologijos magistrė).

Regioninis meninio skaitymo konkurso etapas vyks š.m. kovo 20d. Jonavoje.

„Skaitydamas pajunti, kad matai pasaulį kito žmogaus akimis, girdi kito žmogaus ausimis, užuodi kito žmogaus nosimi. Net mąstai kito žmogaus galva, o tavo jausmai – kito žmogaus jausmai. Stebuklas! Užvertei knygą ir, žiūrėk, vėl tu esi tu. Tik prisipildęs naujų patirčių!“ (Giedrius Arbačiauskas)

Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centro metodininkė Vilma Vaičekauskienė

Meno terapija „Padovanok sau mandalą“

Vidinių išgyvenimų atvaizdais vadinamos mandalos jau seniai nebėra tik Rytų tradicijų dvasinis ritualas. Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas.

Mandalos – tai dar vienas būdas giliau pažinti save, žvilgtelėti į pasąmonės gelmes,  siekti asmenybės pilnatvės, nusiraminimo, atsipalaidavimo.

Lapkričio 21d. pasibaigė  koncentruota ir pozityviems pokyčiams įkvepianti  pirmoji  moksleivių meno terapija „Padovanok sau mandalą“. Mokiniai su dideliu smalsumu, susikaupimu į save, išpiešė savo vidinį pasaulį spalvomis, formomis, simboliais ir įnešė į  savo labai užimtus rudeniškus keturis ketvirtadienius prasmingos, įdomios, naujos veiklos bendraminčių būryje. Kiekviena mandala turėjo savo pavadinimą ir sukurtą istoriją, emociją, jausmą.

Kiekvieno mokinio sukurta mandala  buvo dovana SAU  apie SAVE. Mandalose atsispindėjo mokinių vidinis pasaulis ir jų grožis. Mokiniai įsitikino, kad labai gera dovanoti ne tik kitam dovaną, bet ir gauti dovaną SAU iš savęs…

Meno terapija“Padovanok sau mandalą“ baigėsi palikdama patiriminius išgyvenimus, tapdami ramesni, harmoningesni, empatiškesni ir labiau pasitikintys savimi.  Grupinės refleksijos metu vykę patirties apmąstymai, įžvalgos bei kitų grupės narių atliepimai į  sukurtas mandalas – mokiniams  padėjo tobulėti, įžvelgti svarbius dalykus bei paskatino teigiamiems pokyčiams.

Projektas „Kartu negalią paverskime galia 2019“

Jau tapo tradicija gruodžio 3-ąją dieną pakviesti Tauragės rajono mokinius į kūrybines dirbtuves „Kartu negalią paverskime galia“, skirtas paminėti Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną. Dalyviai su savanoriais gaminosi „Senelį Oliziuką“, mokėsi jį auginti bei žiūrėjo sferinį filmą.

Dėkojame Tauragės rajono savivaldybei už galimybę surengti smagią šventę.

Ačiū dalyviams, savanoriams, tėveliams bei  mokytojams už prasmingai praleistą laiką kartu.

Projektą parengė ir įgyvendino Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba (MOPT) bendradarbiaudama su Jovarų pagrindine mokykla bei Pagalbos mokytojui ir mokiniui centru.

Projektas įgyvendintas Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis.

Respublikos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, projektas „Mano superherojus“

Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas kokių nors ypatingų galių. Kiekviena galia – tai tavo stiprybė! O koks superherojus tavo mylimiausias, į kokį tu norėtum būti panašus? Kokios jo savybės tau padeda siekti savo užsibrėžtų tikslų?

Sulaukėme gausybės darbų iš visos Lietuvos. Mokiniai savo darbuose parodė, koks superherojus jo mylimiausias!

Projektą organizavo Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centro logopedė Silvija Jankuvienė, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos logopedė Skaidrė Lukošaitienė bei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos specialioji pedagogė Eglė Kaminskienė.

 

Seminaras skirtas tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus

2019 m. spalio 26 dieną Pagalbos mokytojui ir mokiniui centre įvyko seminaras  „Vaikų su ASS probleminio elgesio valdymo metodai“. Seminaras skirtas tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Lektorė – Virginija Juškevičiūtė, taikomosios elgesio analizės konsultantė, turinti daugiau nei 14 metų darbo su vaikais ir jaunuoliais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, patirtį Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Seminaro metu buvo bandoma išsiaiškinti probleminio elgesio priežastis; probleminio elgesio valdymą, remiantis elgesio funkcijomis bei mokomasi proaktyvių ir reaktyvių probleminio elgesio valdymo strategijų. Konsultuodamiesi su lektore tėvai sudarė konkretų probleminio elgesio valdymo planą,  kurį galėtų pritaikyti sprendžiant sunkumus savo šeimoje.

Seminaras finansuojamas Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis pagal įgyvendinamą  2019 m.  projektą „Tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, švietimas“.

Projektą įgyvendina Pagalbos mokytojui ir mokiniui centras kartu su projekto partnere – Jovarų pagrindine mokykla.

Seminaras skirtas tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus

2019 m. gegužės 25 dieną Pagalbos mokytojui ir mokiniui centre įvyko pirmasis seminaras  „ABA terapijos metodų taikymas vaikų su ASS ugdyme“. Seminaras skirtas tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Lektorė – Virginija Juškevičiūtė, taikomosios elgesio analizės konsultantė, turinti daugiau nei 8 metų darbo su vaikais ir jaunuoliais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, patirtį Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tėvai turėjo galimybę pasikonsultuoti su Taikomosios elgesio analizės konsultante, ieškant tinkamų sprendimų savo vaikui.

Seminaras finansuojamas Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis pagal įgyvendinamą  2019 m.  projektą „Tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, švietimas“.

Projektą įgyvendina Pagalbos mokytojui ir mokiniui centras kartu su projekto partnere – Jovarų pagrindine mokykla.

Mamos diena su šypsena

   Įgyvendinant Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšomis remiamą projektą „Mamos diena su šypsena“ šių metų gegužės 1-ąją paminėjome Mamos dieną. Kol mamos susipažino su juoko terapiją bei ją išbandė praktiškai, su vaikais gaminome staigmenas.

Projektą įgyvendino Jovarų pagrindinė mokykla bei Pagalbos mokytojui ir mokiniui centras.

Balandžio 2-oji – autizmo supratimo diena

Pirmą kartą Tauragėje paminėjome balandžio 2 d. – tarptautinę autizmo supratimo dieną. Tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, pristatytas Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų integracijos lėšomis remiamas projektas:“ Tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, švietimas“. Projektą įgyvendina Pagalbos mokytojui ir mokiniui centras ir Jovarų pagrindinė mokykla. Renginio metu vaikai dalyvavo praktiniame užsiėmime, kuris vyko Jovarų pagrindinės mokyklos sensoriniame kambaryje.

Tauragės rajono savivaldybės kūrybinės komandos ,,Lyderių laikas 3 “ stažuotės įspūdžiai po Suomijos ir Estijos mokyklas

Kovo 10-16 dienomis Tauragės savivaldybės ,,Lyderių laiko 3“ komandos nariai, kartu su kitų Vakarų Lietuvos savivaldybių atstovais, išvyko į stažuotę Suomijoje ir Estijoje ,,Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo srityje“ turėdami bendrą tikslą – kuo išsamiau susipažinti su šių šalių ugdymo sistema bei sužinoti, kur slypi paslaptis, leidžianti pasiekti mokiniams aukštų ugdymosi rezultatų. Suomijoje aplankytos dviejų miestų ugdymo įstaigos: Espoo savivaldybėje eančios Maininki mokykla bei Bostalls vaikų darželis ir Vantos mieste – Martinlaakso gimnazija bei Martinlaakso pradinė ir vidurinė mokykla. Visos ugdymo įstaigos priklauso nuo savivaldybių finansavimo, o pats ugdymas skirstomas į  ikimokyklinį (neprivalomas), pagrindinį (1-9 kl.) ir aukštesnįjį vidurinį ugdymą (10-12 kl.) Privalomas pagrindinis ugdymas trunka 9 metus, pažymiai nevertinama 1-6 klasėse, nes siekiama, kad vaikai kuo ilgiau patirtų emocinį pasitenkinimą. Nors pažymiai nerašomi, tačiau visuomet pabrėžiama vaiko atsakomybė už mokymąsi. Mokytojo profesija laikoma prestižine, o pasitikėjimas vieni kitais įvardintas kaip vienas iš sėkmę lemiančių ženklų. Gal todėl didžioji dalis studentų, besirengiančių tapti pedagogais, po studijų iš tiesų įsidarbina mokyklose ir net negalvoja apie darbą kitose srityse.

Lankantis mokyklose girdėjome vadovų lūpose skambančią frazę: ,,Helsinkis – mūsų klasė“. Tai įprasmina visos šalies ugdymo kryptį – siekti, kad kuo įvairesnė veikla būtų vykdoma netradicinėse erdvėse, didžiulis dėmesys skiriamas mokymo priemonių aprūpinimui. Kiekvienas į mokyklą atėjęs vaikas yra aprūpinamas vadovėliais, pratybomis, nešiojamu kompiuteriu. Klasių valandėlės nevedamos, organizuojami 10-15 minučių susitikimai su grupių kuratoriais. Pamokos organizuojamos mažose grupėse. Pagrindinėje mokykloje įgyvendinami projektai, susiję su aplinkosauga, siekiama ruošti mokinį ne testams ar egzaminams, o gyvenimui, Baigę 9 klases mokiniai turi kelias pasirinkimo galimybes: mokytis gimnazijoje arba rinktis profesinį ugdymą. Stažuotės dalyviams akcentuota, kad gimnazijų tikslas – ruošti mokinius stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą ir ugdyti gabų, motyvuotą jaunimą, suteikti būtinų žinių ir įgūdžių tolesnėms studijoms ir darbui, todėl patekti į gimnazijas gali tik motyvuoti ir gerai besimokantys mokiniai.

Vaikščiodami po skirtingas Suomijos įstaigas žavėjomės aplink tvyrančia ramybe bei demokratiška atmosfera. Smagu buvo stebėti pradinių klasių mokinių ir direktoriaus susirinkimą dėl patyčių prevencijos bei kitų bendrų susitarimų. Mums kėlė nuostabą, kaip atidžiai buvo klausoma vadovo kalbos, niekas net nebandė kalbėtis tarpusavyje. Vertybių formavimui nuo pat mažens skiriamas didžiulis dėmesys. Vaikų poreikiams tenkinti pritaikytos didelės erdvės: poilsio zonos, biblioteka, tylos kambariai ir kitos zonos. Mokyklinė apranga neprivaloma, po mokyklas ar darželius vaikštoma be batų. Taip sukuriama jauki namų aplinka. Maitinimas Suomijoje nemokamas visiems vaikams. Atėjus pietų laikui visiems patiekiamas  vienas patiekalas, maistą sau dedasi patys mokiniai. Nuo pat mažens ugdoma valgymo kultūra – įsidėtas maistas privalo būti suvalgytas, tad išmokstama įsidėti tiek, kiek suvalgoma. Maisto norma neribojama, tad valgyti tikrai galima sočiai. Savarankiškumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam tvyrojo visose Suomijos ugdymo įstaigose.

Atsakymo, kodėl suomiai laikomi viena iš labiausia skaitančia šalimi, ieškoti vykome į Suomijos Helsinkio biblioteką. Vos pravėrus duris ne vienas pasijutome tarsi patekę į ateities pasaulį. Knygos rūšiuojamos ir į lentynas pristatomos robotų. Muzikos instrumentai, 3D spausdintuvai, modernios siuvimo mašinos, patalpos ir įranga kalbų mokymuisi – tai tik dalis to, ką siūlo ši moderni, apie 100 milijonų eurų kainavusi biblioteka, kurią drąsiai galima pavadinti miesto gyventojų traukos centru. Viskas, ko reikia – tik išsiimti skaitytojo kortelę ir visomis erdvėmis, įranga galima naudotis nemokamai. Nesinaudoti tokiomis galimybėmis iš tiesų būtų kvaila ir neišmintinga.

Antra stažuotės  dalis buvo skirta susipažinimui su Estijos švietimo sistema. Aplankytos šios ugdymo įstaigos: Viimsi Kool mokykla, Viimsi vaikų darželis, Murastee ir Vaana-Joesuu pagrindinės mokyklos bei Parnu Koidula gimnazija. Pati ugdymo sistema Estijoje panaši kaip ir Lietuvoje: ikimokyklinis ugdymas, pradinis ir vidurinis ugdymas, aukštojo mokslo ugdymas.

Lankydamiesi šalia Talino esančiame Viimsi vaikų darželyje ,,Laanelinnu House” stebėjomės visai kitaip suformuotais pastatais: nėra koridorių, visur paliktos atviros erdvės, organizuojamos įvairaus amžiaus vaikų bendros veiklos, pradedami mokyti programavimo pagrindai. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, vaikai gali pradėti lankyti mokyklas ir nelankę darželio. Šioje savivaldybėje taikomas labai įdomus valdymo modelis – 8 darželiams  vadovauja 1 vadovas. Visomis reikiamomis priemonėmis, nemokamu maitinimu ugdymo įstaigas Estijoje aprūpina savivaldybė.

Pagrindinėse mokyklose vaikų ugdymas skirstomas į 3 mokymosi lygius: 1-3 kl., 4-6 kl., 7-9 kl. Specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir Lietuvoje, integruojami į klases, su specialiuoju pedagogu vedamos kelios atskirų dalykų pamokos. Tiek Suomijos, tiek Estijos mokyklose privaloma nuo 25 iki 45 minučių kasdien praleisti lauke. Tik retais atvejais daromos išimtys, tad buvo smagu stebėti, kaip prasidėjus pertraukai mokiniai sugūžėjo į kiemą. Tekšančios balos ir šaltukas, aplink esantys brūzgynai labiau baugino mus, mokyklos vadovui tai atrodė puiki galimybė vaikų kūrybingumui plėtotis. Mokyklos vadovas šypsodamasis teigė: ,,Kuo aktyvesnis vaikas, tuo aktyvesnės smegenys, tuo geresni mokymosi rezultatai“.

Lankydamiesi Parnu Koidula gimnazijoje jautėme akademinę aplinką: griežta mokinių atranka pagal stojamuosius rezultatus, galimybė rinktis mokymosi srautus, didelės auditorijos. Net 50 procentų mokinių laiko tarptautinius egzaminus, už kuriuos sumoka pati gimnazija. Kiekvieną rytą prieš pamokas vykdomos 30 minučių konsultacijos, po kurių mokiniams vedamos 90 minučių trukmės pamokos. Į gimnaziją mokytis atvykusiems mokiniams skiriamas pilnas finansavimas kelionei, maitinimui ir apgyvendinimui. Gimnazijos siekiamybė – kuo geriau paruošti mokinį studijoms universitete.

Analizuodami švietimo ypatumus tiek Suomijoje, tiek Estijoje pastebėjome ne vieną bendrumą: švietimas abiejose šalyse yra prioritetinės sritys, kuriose nesiekiama sutaupyti. Mokinys, jo gerovė ir išsilavinimas laikomas pagrindine investicija kuriant tvirtas vertybines nuostatas turinčią valstybę.

Už suteiktą galimybę pamatyti, išgirsti ir suprasti Suomijos ir Estijos švietimo sistemą dėkojame  ,,Lyderių laiko 3“ organizatoriams.

 

Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos mokytoja Lina Norgailienė

VAIKUI. Kaip išsaugoti norą mokytis?

„Lyderių laiko 3“ Tauragės savivaldybės pokyčio projekto kūrybinė komanda, kuriai vadovauja Vida Mejerienė, rajono Pagalbos mokytojui ir mokiniui centro direktorė, po intensyvių konsultacijų ir praktinių mokymo valandų pakvietė Tauragės rajono švietimo bendruomenę į susitikimą – konferenciją ,,VAIKUI. Kaip išsaugoti norą mokytis?“, kuri vyko Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijoje. Konferencijos dalyvius maloniai nustebino, kad pasveikinimo programoje dalyvavo ne tik išradingieji Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos mokiniai, bet ir visa savivaldybės pokyčio projekto kūrybinė  komanda. Išmaniai, smagiai, kūrybiškai jie pristatė projekto idėjas, tikslus ir tarėsi su švietimo bendruomenės nariais, ar realu, kad mūsų rajono mokyklose penktųjų klasių mokiniai mokytųsi be namų darbų.

Norisi pasidžiaugti, kad susidomėjimą šiomis veiklomis parodė,  sveikinimo žodį tarė ir paramą pažadėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis. Konferencijos dalyvių nuotaiką savo įkvepiančiu pranešimu ,,Motyvacijos skatinimas“ pakėlė jauna psichologė Aurelija Ananjevaitė. Turėdama pedagoginės patirties ir norėdama ja pasidalinti bei sustiprinti kolegų vidinį nusiteikimą, ji pasiūlė į gyvenimą ir darbą žiūrėti kiek paprasčiau: ,,Neklauskite, ko reikia pasauliui. Klauskite, kas daro jus gyvus, ir darykite tai. Pasauliui reikia gyvų žmonių.“

Rajono pedagogai, susirinkę į konferenciją, panoro pasidalinti patirtimi, nes juk kalbėti apie ugdymo procesą yra viena, o jį stebėti, semtis vertingos praktinės patirties – daug veiksmingiau.  Žalgirių gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Janina Pukelienė savo pranešime ,,Namų darbai. Būti ar nebūti?“ nepateikė tiesaus atsakymo, tik sudėliojo visus pliusus ir minusus ir pasiūlė atsakymo ieškoti kiekvienam savais keliais. Didelį įspūdį padarė Skaudvilės gimnazijos istorijos mokytojo metodininko Lino Norkaus pranešimas ,,Istorija kitaip“. Charizmatiškas mokytojas nepabijojo būti nepopuliarus – nesinaudojo technologojomis, užrašais, protingomis svetimomis mintimis, jo šiltas žodis apie savo darbo kasdienybę ir pralinksmino auditoriją, ir suteikė galimybę filosofiškai pažvelgti į šiuolaikinio mokytojo darbą. ,,Aušros“ progimnazijos matematikos mokytojos metodininkės Gražinos Statkuvienės ir Irenos Ambrozienės, IT mokytojos metodininkės, pranešimas ,,Išplėskime ribas: mokyti mokinius, kad išmoktų gyventi“ tiesiog signalizavo, jog kartais mokytojas turi būti būtent tas žmogus, kuris savo mokiniui suteikia svarbius gyvenimo orientyrus, kad programos, planai ar egzaminų rezultatai neturi būti svabesni už mokinio poreikius. Savo pranešime ,,Į pamoką su mokymosi motyvacija“ Žygaičių gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Vilmantė Bliūdžiutė, rusų kalbos mokytoja metodininkė Virginija Ūksienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurga Beitienė pateikė ne vieną puikų motyvacijos skatinimo pavyzdį iš savo ir kolegų darbo praktikos. Martyno Mažvydo progimnazijos anglų kalbos mokytojos metodininkės Danutė Kiliokaitienė, Aida Melninkaitienė ir Rima Skulsienė linksmai, įdomiai viliojo kolegas nebijoti išmaniųjų įrenginių, siūlė dalintis patirtimi ir tiesiog spinduliavo geromis emocijomis. ,,Šaltinio“ progimnazijos geografijos mokytojos metodininkės Eglės Rupšienės tik nedidelė dalis veiklos atsispindėjo pranešime ,,Atradimo džiaugsmas pamokose“. Mokytoja – aktyvi gamtosauginių, ekologinių projektų dalyvė, prizininkė, jos pamokos gamtoje praėjusiais metais įvertintos respublikoje, todėl auditorija klausėsi labai susidomėjusi.

Konferencijos dalyviai dirbdami  grupėse aptarė, kokius pasiūlymus mokytojams, mokiniams, tėvams, mokyklų steigėjui reikėtų pateikti, kad sėkmingai galėtų startuoti pokyčio projektas ,,VAIKUI“.

Refleksijoje konferenciją aptarė projekto konsultantė Kotryna Gotberg, o vaizdais ją apibendrino konsultantas Vitas Zabita, tolimesnes veiklas numatyti padėjo kuratorė Asta Grinevičienė.

Po konferencijos projekto komandos konsultantė Kotryna Gotberg pasidžiaugė kūrybinės grupės darbu: „Labai didžiuojuosi tauragiškių komanda, kuri pasižymi išskirtiniu kūrybiškumu ir susitelkimu. Tai viena šauniausių visoje Lietuvoje vykstančio projekto komandų. Tikiuosi, kad konferencijoje pristatytos įdėjos įkvėpė miesto švietimiečius prisijungti prie idėjų įgyvedinimo”.

 

Lina Tekorienė,

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, konferencijos dalyvė