Teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo (toliau – Pagalbos Įstatymas) 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, parengė elektroninį informacinį leidinį „Ką turi žinoti nukentėjęs asmuo?“. Elektroninio informacinio leidinio tikslas – užtikrinti, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys žinotų savo teises ir galėtų jomis efektyviai naudotis, taip pat neatidėliotinai gauti būtiną pagalbą bei kreiptis į pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybą. Šiame leidinyje galima rasti informaciją, kur nukentėjus nuo nusikaltimo reiktų kreiptis skubios pagalbos, kokios yra nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisės, kaip galima pateikti skundą. Taip pat leidinyje aprašytos išlaidų, susijusių su patirta žala, kompensavimo sąlygos, advokato teisinės pagalbos suteikimo galimybės, pagalbos tarnybų teikiamos paslaugos, pateikti jų kontaktai bei kita aktuali informacija.   

Susipažinti su leidiniu galima čia >>>

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, baimę, nesaugumą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kalbėti šia tema dažnam sunku. Nuo mūsų, suaugusiųjų reakcijų ir elgesio priklauso vaikų emocinė savijauta, saugumo jausmas, todėl labai svarbu kalbėti su vaikais šia tema, tinkamai atsakyti į jiems kylančius klausimus.

Didesnį nerimą, įtampą gali patirti:

• Medikų, kariškių vaikai („…ar ir tave iškvies į Ukrainą?“ , „… kas manimi pasirūpins, jeigu iškvies?“);
• Rusakalbiai vaikai arba vaikai, kurių pavardė ar vardas skamba rusiškai (jau pastebėta apie agresijos protrūkius, kai vaikai yra kaltinami, pastebėta muštynių, susistumdymų, patyčių). Rekomenduotina vesti prevencinį darbą klasėse, konsultuoti individualiai ir grupėse;
• Vaikai ir paaugliai, kurie ilgą laiką, nuolat „seka“ telefone naujienas ( „tik tok“ ir kt.);
• Vaikai, kurie gyvena disfunkcinėse šeimose arba kai nėra ryšio tarp vaikų ir tėvų (vaikai lieka vieni su informacija, negali pasitarti, išsakyti baimių, nerimo);
• Vaikai, paaugliai, kurie bandė žalotis/žalojasi, turi suicidinių minčių, ketinimų;
• Vaikai, kurie neseniai patyrė netektį arba gedi dėl netekties (nuo Covid-19 ar kt.);
• Specialiųjų poreikių vaikai, kurie turi intelekto negalią, elgesio emocijų sutrikimų ar kt. (jiems reikėtų paaiškinti konkrečiomis, suprantamomis sąvokomis, pavyzdžiais);
• Vaikai, kurie turi fizinių negalavimų, negalių (nerimauja, kaip bus su jų sveikata, kas jais  pasirūpins).

Dalinamės Paramos vaikams centro paruoštomis rekomendacijomis, kaip kalbėtis su vaikais apie karą Ukrainoje.

Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje? (pvc.lt)